Čiudo ostrov arba kelias į Tamatave

Neilgam prezidentas padarė gerą darbą - išgrindė kelią skersai ir išilgai salos. Nedaug kas važiuoja - benzo saloj negamina - o ir iš lėto, bet kelias yra.

Jokio vargo. Džiaugies ir lauki kol bananas prinoks. Tada bandai ji parduot, kad nusipirkt ryžių. Neparduodi ir išmeti supuvusį. Tada vėl lauki. Tiesa bananai jų skanūs. Va, jei dar prieš tai prie kelio dvi savaites nebūtų gulėję...

Sustojom lengvai užkąst prie kelio. Euras už pietus.

Vietiniai ryžių laukų unguriai. Rizika, bet kaip neparagausi.

Dienos atradimas - pocanel. Skanu, bet greit nusibosta.

Čia irgi kažkam bus pietūs: ežiukas-skruzdėda. Aplink ananasai, o vietiniams nuo vitamino c trūkumo (jo nedaug ryžiuose) byra dantys. Kaip ir sakiau, ananasu sotus nebusi, o pardavus galima nusipirkt ryžių kilą. Kad tik kas pirktų... Greta - išdidus medžiotojas.